إعدادات العرض
Prisiekiu Allahu, jei Jis per tave atves nors vieną žmogų, tai tau bus geriau nei raudonieji kupranugariai.““
Prisiekiu Allahu, jei Jis per tave atves nors vieną žmogų, tai tau bus geriau nei raudonieji kupranugariai.““
Sahl Ibn Sad (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė Khaibar dieną: „Iš tiesų rytoj šią vėliavą atiduosiu vyrui, kurio rankomis Allahas suteiks pergalę. Jis myli Allahą ir Jo Pasiuntinį, o Allahas ir Jo Pasiuntinys myli jį.“ Žmonės praleido naktį kalbėdamiesi ir spėliodami, kam ji bus atiduota. Ryte žmonės ėjo pas Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) visi tikėdamiesi, kad jiems bus duota vėliava. Pranašas paklausė: „Kur yra Ali Ibn Abi Talib?“ Buvo pasakyta: „O Allaho Pasiuntiny, jis kenčia nuo akių problemų.“ Jis pasakė: „Pakvieskite jį.“ Taigi jis buvo atvestas, o Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) spjovė jam į akis ir meldėsi už jį. Po to jis atsigavo, tarsi nebūtų patyręs jokio skausmo ir Pranašas davė jam vėliavą. Ali pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, ar turėčiau kovoti su netikinčiaisiais, kol jie taps tokie kaip mes?“ Jis atsakė: „Tęsk toliau, kol pasieksi jų žemę, tada pakviesk juos į islamą ir informuok juos apie tai, ką jiems privaloma atlikti pagal Allaho teises. Prisiekiu Allahu, jei Jis per tave atves nors vieną žmogų, tai tau bus geriau nei raudonieji kupranugariai.““
الترجمة
العربية বাংলা Bosanski English Español فارسی Français Bahasa Indonesia Tagalog Türkçe اردو 中文 हिन्दी ئۇيغۇرچە Hausa Kurdî Kiswahili Português සිංහල Русский دری অসমীয়া ไทย Tiếng Việt አማርኛ Svenska Кыргызча Yorùbá ગુજરાતી नेपाली മലയാളം Oromoo Română Nederlands Soomaali پښتو తెలుగు Kinyarwanda ಕನ್ನಡ Malagasy Српски Moore ქართული Čeština Magyar Українська Македонски Azərbaycanالشرح
Pranašas informavo kompanjonus, kad musulmonai kitą dieną nugalės Khaibar žydus, žmogaus, kuriam jis atiduos vėliavą (armijos simbolį) rankomis. Tarp šio žmogaus bruožų yra tai, kad jis myli Allahą ir Jo Pasiuntinį, o Allahas ir Jo Pasiuntinys myli jį. Taigi, kompanjonai praleido naktį kalbėdami apie tai, kam bus įteikta vėliava, tikėdamiesi gauti šią didelę garbę. Ryte jie nuėjo pas Pranašą, kiekvienas norėdamas būti tuo, kuris patirs šią garbę. Pranašas paklausė apie Ali Ibn Abi Talib. Buvo pasakyta, kad jis serga - kenčia nuo akių skausmų. Taigi, Pranašas pasiuntė žmones jį pakviesti ir, kai jie jį atvežė, jis įspjovė savo garbingomis seilėmis į Ali akis ir meldėsi už jį. Taigi, Ali atsigavo nuo ligos taip, lyg nebūtų kentėjęs jokio skausmo. Tada jis davė jam vėliavą ir įsakė švelniai elgtis, kol priartės prie priešo tvirtovės, ir tada jis turėtų pakviesti juos į islamą. Jei jie jam paklus, jis turėtų informuoti juos apie tai, kas jiems privaloma religijoje. Tada Pranašas parodė Ali šaukimo žmones į Allaho religiją pranašumą ir tai, kad jei pamokslininkui pavyks nukreipti nors vieną žmogų į tiesų kelią, tai jam bus geriau nei turėti raudonuosius kupranugarius, kurie buvo brangiausias arabų turtas, kuriuos jie pasisavina arba atiduoda labdarai.فوائد الحديث
Ali Ibn Abi Talib pranašumas ir Pranašo liudijimas, kad jį myli Allahas ir Jo Pasiuntinys ir kad jis myli Juos.
Kompanjonų noras siekti gėrio ir jų kompetencija daryti gerus darbus.
Šariato nurodymas kovoje laikytis gerų manierų ir atsisakyti įžūlumo bei nereikalingų trikdančių garsų.
Pranašauti pergalę prieš žydus ir išgydyti Ali Ibn Abi Talib akis, Allahui leidus, yra vienas iš Pranašo pranašystės ženklų.
Pakviesti žmones priimti islamą yra didžiausias džihado tikslas.
Pamokslavimas (dava) turėtų būti vykdomas palaipsniui - netikinčiojo iš pradžių reikėtų paprašyti priimti islamą išsakant du tikėjimo liudijimus, o paskui liepti jam vykdyti islamo pareigas.
Kvietimo į islamą nuopelnas ir jo teikiama nauda pašauktajam ir šaukiamajam, nes pirmasis gali būti nukreiptas į tiesų kelią, o antrasis gaus didelį atlygį.