إعدادات العرض
Prisiekiu Allahu - jei Jis panorės -, jei kada nors duosiu priesaiką ir pamatysiu, kad kitoks variantas yra geresnis už pirmąjį, aš išpirksiu savo priesaiką ir padarysiu tai, kas geriau.“
Prisiekiu Allahu - jei Jis panorės -, jei kada nors duosiu priesaiką ir pamatysiu, kad kitoks variantas yra geresnis už pirmąjį, aš išpirksiu savo priesaiką ir padarysiu tai, kas geriau.“
Abu Mūsa Al-Ašari (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Mes kartu su grupe Ašari genties žmonių nuėjome pas Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) ir paprašėme jo kupranugarių. Jis atsakė: „Prisiekiu Allahu, aš jums nieko neduosiu, ir neturiu nieko, ant ko galėtumėte joti.“ Mes pasilikome ten tiek laiko, kiek Allahas norėjo. Tuomet pas Pasiuntinį buvo atvežta keletas kupranugarių, ir jis įsakė duoti mums tris. Kai išėjome, vieni iš mūsų pasakė kitiems: „Allahas mūsų nepalaimins. Mes paprašėme Allaho Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam) kupranugarių, ir nors jis buvo prisiekęs, kad neduos, vis dėlto davė.“ Taigi, nuėjome pas Pranašą ir jam apie tai užsiminėme. Jis pasakė: „Aš nesuteikiau jums kupranugarių, bet Allahas suteikė. Prisiekiu Allahu - jei Jis panorės -, jei kada nors duosiu priesaiką ir pamatysiu, kad kitoks variantas yra geresnis už pirmąjį, aš išpirksiu savo priesaiką ir padarysiu tai, kas geriau.“
الترجمة
العربية বাংলা Bosanski English Español فارسی Français Bahasa Indonesia Русский Tagalog Türkçe اردو 中文 हिन्दी ئۇيغۇرچە Hausa Português Kurdî മലയാളം Kiswahili සිංහල አማርኛ অসমীয়া ગુજરાતી Tiếng Việt دری Nederlands नेपाली پښتو ไทย Svenska Oromoo Кыргызча Română తెలుగుالشرح
Abu Mūsa Al-Ašari (tebūnie Allahas juo patenkintas) pasakoja, kad jis kartu su grupe žmonių iš savo genties nuėjo pas Allaho Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam). Jie ketino jo paprašyti duoti jiems kupranugarių, kad galėtų dalyvauti džihade. Tačiau, Pranašas prisiekė, kad jiems neduos ir kad neturi, ką jiems duoti. Jie grįžo ir kurį laiką pasiliko. Tuomet Pranašui buvo atvežti trys kupranugariai, o šis juos išsiuntė pas juos. Jie tarė vienas kitam: „Allahas mūsų nepalaimins, nes Pranašas prisiekė, kad nesuteiks mums kupranugarių.“ Taigi jie nuėjo ir paklausė jo apie tai. Tuomet Pranašas jiems pasakė: „Visagalis Allahas davė jums šiuos kupranugarius, nes Jis jums padėjo ir padarė juos jūsų nuosavybe, o aš esu tik priežastis, dėl kurios jie atkeliavo pas jus. Iš tiesų, prisiekiu Allahu, jei Jis panorės: kai duodu priesaiką, kad ką nors darysiu arba ko nors nedarysiu, bet paskui matau, kad geriau daryti priešingai, tikrai padarysiu tai, kas geriau, sulaužydamas priesaiką, o paskui išpirksiu jos sulaužymą.“فوائد الحديث
Leidžiama prisiekti, net jei niekas to iš mūsų nereikalauja, norint ką nors patvirtinti, net ir tai, kas susiję su ateitimi.
Po priesaikos leidžiama padaryti išimtį, pasakius frazę „inshallah“ (jei Allahas panorės). Jei ši išimtis buvo ketinama ir pasakyta kartu su priesaika, išpirkti priesaikos sulaužymą nereikia.
Musulmonas skatinamas sulaužyti priesaiką, jei mato geresnį pasirinkimą, ir išpirkti savo priesaiką.
التصنيفات
Priesaikos ir įžadai