الشرح

Pranašas kreipėsi į Allahą maldavimu, kuriame apjungė kilnius dorovės principus, kuriuos jis buvo siųstas tobulinti, ir pagrindus, kurie yra tvirtumas religijoje, žemiškajame ir pomirtiniame pasaulyje. Tokia trumpa formuluote jis siekė šių trijų visapusiškų prasmių tvirtumo. Jis pradėjo nuo religijos tvirtumo, kuris garantuoja abiejų buveinių tvirtumą, kaip jis sakė: (O Allahe, palengvink man religiją), vesdamas mane, kad kuo tobuliau ir geriau išpildyčiau jos nuostatas. (kurios dėka yra apsaugoti mano reikalai) - jei mano religija bus sugadinta, mano reikalai bus sugadinti, ir aš žlugsiu bei pražūsiu. Kadangi prašomas religijos tvirtumas negali būti pasiektas kitaip, nei per šio žemiškojo gyvenimo tvirtumą, jis sakė: (Padaryk man gerą gyvenimą) suteikdamas man fizinę sveikatą, saugumą, pragyvenimo šaltinį, teisią žmoną, dorus palikuonis ir viską, ko man reikia, padarydamas tai leistinu ir padedančių paklusti Tau. Tuomet jis paminėjo priežastį, kodėl prašo Jo tai padaryti, sakydamas: (kuriame gyvenu), mano buveinė ir mano gyvenimo trukmė. (Padaryk man gerą anapusinį gyvenimą, kuris yra mano poilsio vieta, į kurią turiu grįžti), kad susitikčiau su Tavimi, o tai galima pasiekti teisingais darbais ir Allaho vedimu į garbinimą, nuoširdumą ir gerą pabaigą. Pranašas paminėjo pomirtinį gyvenimą po pasaulietinio, nes pirmasis yra priemonė antrajam pataisyti. Kitaip tariant, kas savo pasaulietiniame gyvenime laikosi tiesaus kelio pagal Allaho valią, tam pomirtinis gyvenimas bus geras, ir jis ten bus laimingas. (Padaryk, kad mano gyvenimas) ir ilgaamžiškumas (būtų linkęs į visokį gėrį), kad padaugėtų mano teisių darbų; (o mirtis) ir jos priartinimas (mane paguostų nuo visokio blogio), išbandymų, nelaimių ir kančių, kylančių dėl nuodėmių ir aplaidumo, ir mane išlaisvintų nuo pasaulio sunkumų ir liūdesio bei suteiktų ramybės.