إعدادات العرض
„Laikykitės saikingumo ir stenkitės elgtis teisingai, ir žinokite, kad niekas iš jūsų nebus išgelbėtas savo darbais.“ Žmonės paklausė: „Allaho Pasiuntiny, net tu?“ Jis atsakė: „Net aš – jei tik Allahas neapgaubs manęs savo gailestingumu ir malone.“
„Laikykitės saikingumo ir stenkitės elgtis teisingai, ir žinokite, kad niekas iš jūsų nebus išgelbėtas savo darbais.“ Žmonės paklausė: „Allaho Pasiuntiny, net tu?“ Jis atsakė: „Net aš – jei tik Allahas neapgaubs manęs savo gailestingumu ir malone.“
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Laikykitės saikingumo ir stenkitės elgtis teisingai, ir žinokite, kad niekas iš jūsų nebus išgelbėtas savo darbais.“ Žmonės paklausė: „Allaho Pasiuntiny, net tu?“ Jis atsakė: „Net aš – jei tik Allahas neapgaubs manęs savo gailestingumu ir malone.“
الترجمة
العربية বাংলা Bosanski English Español فارسی Français Bahasa Indonesia Русский Tagalog Türkçe اردو 中文 हिन्दी Kurdî Kiswahili Português සිංහල Tiếng Việt Nederlands অসমীয়া ગુજરાતી پښتو Hausa മലയാളം नेपाली ქართული Magyar తెలుగు Македонски Svenska ಕನ್ನಡ Moore አማርኛ Română Українська ไทย मराठी ਪੰਜਾਬੀ دری Wolof ភាសាខ្មែរ Malagasy Yorùbá Српскиالشرح
Pranašas ragina kompanjonus stengtis daryti gerus darbus ir bijoti Allaho pagal savo galimybes, vengiant tiek pertekliaus, tiek aplaidumo. Jis kviečia elgtis teisingai, būti nuoširdžiais prieš Allahą ir sekti suna, kad darbai būtų priimti ir taptų priežastimi gauti Visagalio gailestingumą bei malonę. Tada jis jiems pranešė, kad niekas iš jų nebus išgelbėtas vien tik darbais: būtinai reikalinga Allaho malonė. Jie paklausė: „Allaho Pasiuntiny, ar net tavo darbai neišgelbės tavęs, nepaisant tavo statuso?“ Jis atsakė: „Net aš, jei tik Allahas neapgaubs manęs savo gailestingumu ir palaiminimu.“فوائد الحديث
An-Navavi sakė: „Laikykitės saikingumo ir stenkitės elgtis teisingai“ reiškia siekti teisingumo ir elgtis pagal jį, o jei nepavyksta, bent jau stengtis prie to artėti. Teisingumas reiškia vengti kraštutinumų, t. y. pertekliaus ir aplaidumo, kitaip tariant – neleisti nei perdėti, nei tinginiauti.
Ibn Baz sakė: „Gerieji darbai yra priežastis patekti į rojų, o blogi darbai – priežastis patekti į pragarą. Tačiau hadise paaiškinama, kad vien tik darbų neužtenka norint patekti į rojų – tam būtinas ir Visagalio Allaho atleidimas ir gailestingumas. Kitaip tariant, žmonės patenka į rojų dėl savo darbų, tačiau jų patekimą nulemia Allaho gailestingumas ir atleidimas.“
Žmogus neturėtų apsigauti savo darbais, kad ir kokie jie būtų, nes Allaho teisės yra didesnės nei jo darbai. Todėl jis turėtų jausti tiek viltį, tiek baimę.
Allaho geranoriškumas ir gailestingumas Jo tarnams yra didesnis nei jų darbai.
Geri darbai yra priežastis patekti į rojų, tačiau to pasiekimas priklauso nuo Allaho gailestingumo ir malonės.
Al-Kirmani sakė: „Jei visi žmonės patenka į rojų tik dėl Allaho gailestingumo, tuomet Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) paminėjimas čia parodo, kad net jis – nors jo įėjimas į rojų yra neabejotinas - vis dėlto pateks ten tik iš Allaho gailestingumo. Tad juo labiau tai taikytina kitiems žmonėms.“
An-Navavi sakė: kalbant apie Allaho žodžių prasmę {ženkite į savo Rojų, dėl to (gero), ką jūs darydavote (pasaulyje).} [Koranas, sūra „Bitės“ 16:32], {Tai yra Rojus, kurį jūs buvote priversti paveldėti dėl savo darbų, kuriuos darydavote (žemiškajame gyvenime).} [Koranas, sūra „Papuošimai“ 43:72] ir panašias eilutes, kurios rodo, kad darbai yra priemonė patekti į rojų – jos neprieštarauja šiems hadisams. Šios eilutės reiškia, kad darbai yra priemonė įeiti į rojų, tačiau vadovavimasis šiais darbais, nuoširdumas juos atliekant ir jų priėmimas – visa tai priklauso nuo Allaho gailestingumo ir malonės. Todėl tiesa, kad žmogus neįeina į rojų vien tik savo darbų dėka, kaip tai parodo hadisai. Ir tiesa yra tai, kad žmogus įeina į rojų dėl savo gerų darbų, tačiau pats įėjimas yra tik iš Allaho gailestingumo.
Ibn Al-Džauzi sakė: tai atveda prie keturių galimų išvadų. Pirma: vedimas atlikti gerus darbus yra Allaho gailestingumo išraiška, ir jeigu ne išankstinė Allaho malonė, žmogus nebūtų pasiekęs nei tikėjimo, nei paklusnumo, kuris veda į išgelbėjimą. Antra: žmogus gauna naudą dėl savo Viešpaties, todėl jo darbai yra Viešpaties dovana, ir kad ir koks didelis būtų atlygis, kurį Allahas jam skiria, tai vis tiek rodo Jo malonę. Trečia: kai kuriuose hadisuose minima, kad pats įėjimas į rojų vyksta per Allaho gailestingumą, tačiau vieta rojuje nustatoma pagal darbus. Ketvirta: garbinimo darbai atliekami per trumpą laiką, tačiau atlygis už juos yra begalinis. Todėl, kai amžinas palaiminimas duodamas už laikiną veiksmą, tai rodo Allaho malonę, o ne vien tik atlyginimą už darbus.
Ar-Rafij sakė: žmogus neturėtų pasikliauti savo gerais darbais siekdamas išgelbėjimo ir aukštų rangų, nes jis juos atliko tik dėl Allaho suteiktos sėkmės, o nuodėmių išvengė tik per Allaho apsaugą. Taigi visa tai vyksta tik per Allaho malonę ir gailestingumą.