Kas miršta nesiedamas partnerių su Allahu, pateks į rojų, o kas miršta ką nors susiedamas su Allahu, pateks į pragarą.“

Kas miršta nesiedamas partnerių su Allahu, pateks į rojų, o kas miršta ką nors susiedamas su Allahu, pateks į pragarą.“

Džabir (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: „Vienas vyras atėjo pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, kokie yra du privalomi dalykai?“ Jis atsakė: „Kas miršta nesiedamas partnerių su Allahu, pateks į rojų, o kas miršta ką nors susiedamas su Allahu, pateks į pragarą.“

[Sachych] [Perdavė Muslim]

الشرح

Vyras paklausė Pranašo apie du bruožus: vieną, dėl kurio patenkama į rojų, ir kitą, dėl kurio patenkama į pragarą. Atsakydamas, Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė, kad bruožas, dėl kurio patenkame į rojų, yra tas, kad žmogus miršta garbindamas Allahą vieną, nieko su Juo nesusiedamas. O savybė, dėl kurios patenkama į pragarą, yra ta, kad žmogus miršta, ką nors susiedamas su Allahu, priskirdamas Jam partnerį lygų Jo dieviškumu ar viešpatavimu arba Jo vardais ir savybėmis.

فوائد الحديث

Tai atkreipia dėmesį į monoteistinio tikėjimo privalumą ir tai, kad kas mirs būdamas tikinčiu, nieko nesiedamas su Allahu, pateks į rojų.

Tai parodo politeizmo pavojingumą ir tai, kad tas, kuris miršta ką nors siedamas su Allahu, pateks į pragarą.

Musulmonai nusidėjėliai yra pavaldūs Allaho valiai: jei Jis nori, gali juos nubausti ir jei nori, gali jiems atleisti, bet galiausiai jie atsidurs rojuje.

التصنيفات

Tikėjimas Visagaliu Allahu, Allaho garbinimo vienumas, Ypatinga Tauchyd reikšmė – tikėjimas vienu Dievu