„Nežudyk jo, nes jei jį nužudysi, jis bus tokioje pačioje padėtyje, kaip tu buvai prieš jį nužudydamas, o tu būsi tokioje pačioje padėtyje, kaip jis buvo prieš pasakydamas tuos žodžius.“

„Nežudyk jo, nes jei jį nužudysi, jis bus tokioje pačioje padėtyje, kaip tu buvai prieš jį nužudydamas, o tu būsi tokioje pačioje padėtyje, kaip jis buvo prieš pasakydamas tuos žodžius.“

Al-Mikdad Ibn Amr Al-Kindi (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: kad jis pasakė Pasiuntiniui: „Jei sutiksiu vieną iš netikinčiųjų ir mes abu kovosime ir Jis kardu nukirs vieną mano ranką, tada pasisleps už medžio ir pasakys: 'Aš atsiduodu Allahui.' O Allaho Pasiuntiny, ar turėčiau jį nužudyti po to, kai jis tai pasakė?“ Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) atsakė: „Nežudyk jo.“ Jis paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, jis nukirto vieną mano ranką, o tik tada tai pasakė.“ Pasiuntinys atsakė: „Nežudyk jo, nes jei jį nužudysi, jis bus tokioje pačioje padėtyje, kaip tu buvai prieš jį nužudydamas, o tu būsi tokioje pačioje padėtyje, kaip jis buvo prieš pasakydamas tuos žodžius.“

[Sachych] [Bendru sutarimu]

الشرح

Al-Mikdad paklausė Pranašo apie tokią situaciją, kai jis mūšyje sutinka vieną iš netikinčiųjų, jie kovoja kardais ir netikintysis smogia jam į ranką ir ją nukerta. Tada jis pabėga ir ieško prieglobsčio už medžio, sakydamas: „La ilaha illa Allah“ (nėra kito dievo, išskyrus Allahą). Ar man būtų teisėta jį nužudyti po to, kai jis nukirto man ranką? Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) jam atsakė: „Nežudyk jo.“ Jis paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, bet jis nukirto vieną mano ranką! Kaip aš galiu jo nenužudyti, nepaisant to?!“ Pranašas atsakė: „Nežudyk jo, nes jo gyvybė tapo neliečiama. Jei nužudysi jį po to, kai jis priėmė islamą, jis bus tavo vietoje, neliečiamas dėl savo tikėjimo, o tu būsi jo vietoje, tapęs [liečiamu] leistinu atpildu už nužudymą.“

فوائد الحديث

Neleistina nužudyti to, kuris daro ar sako tai, kas rodo islamo priėmimą.

Jei kuris nors netikintysis priima islamą mūšio metu, jo gyvybė tampa neliečiama, o susilaikymas nuo jo žalojimo tampa privalomas, nebent jis įrodytų priešingai.

Musulmono asmeninis troškimas turi atitikti šariatą, o ne pyktį ir kerštą.

Ibn Hadžar sakė: „Leistina klausti apie nelaimes, kurios dar neįvyko, remiantis nuomone, kad ši istorija tuo metu dar neįvyko. Atsižvelgiant į tai, kas buvo pranešta iš kai kurių teisingų pirmtakų apie tai, kad tai yra nepageidautina, manoma, kad tai reiškia klausimus apie tai, kas retai įvyksta. Tačiau leidžiama klausti apie tai, kas paprastai gali įvykti, siekiant, kad tai būtų žinoma.“

التصنيفات

Islamas