إعدادات العرض
„Žmogaus pamaldumo požymis yra laikytis atokiai nuo to, kas jo neliečia.“
„Žmogaus pamaldumo požymis yra laikytis atokiai nuo to, kas jo neliečia.“
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Žmogaus pamaldumo požymis yra laikytis atokiai nuo to, kas jo neliečia.“
الترجمة
العربية Tagalog Português دری অসমীয়া বাংলা Kurdî پښتو Hausa Tiếng Việt Македонски O‘zbek Kiswahili ភាសាខ្មែរ ਪੰਜਾਬੀ Moore తెలుగు اردو Azərbaycan ไทย አማርኛ Magyar Türkçe ქართული 中文 ಕನ್ನಡ ગુજરાતી Українська Shqip हिन्दी Кыргызча Српски Kinyarwanda тоҷикӣ Wolof Čeština Русский Bahasa Indonesia English தமிழ் नेपाली മലയാളം kmr فارسی Bambara ms Bosanskiالشرح
Pranašas paaiškino, kad vienas iš žmogaus tikėjimo tobulumo ir pilnatvės požymių yra atsiribojimas nuo to, kas jo neliečia, su juo nesusiję, jo neramina ir jam neatneša naudos — nesvarbu, ar tai būtų žodžiai, ar darbai, religijoje ar pasaulietiniuose reikaluose. Užsiėmimas tuo, kas žmogaus neliečia, gali jį atitraukti nuo to, kas jam iš tiesų svarbu, arba nuvesti prie to, nuo ko jis privalo susilaikyti. Juk Teismo dieną žmogus bus atsakingas tik už savo darbus.فوائد الحديث
Žmonės skiriasi savo tikėjimo lygiu, o jų pamaldumas didėja per tam tikrus gerus darbus.
Vengti tuščių ir perteklinių žodžių bei veiksmų yra žmogaus tikėjimo tobulumo požymis.
Šiame hadise skatinama užsiimti tuo, kas iš tiesų yra svarbu — tiek religiniuose, tiek pasauliniuose reikaluose. Jei geram žmogaus islamo išpažinimui priklauso atsisakymas to, kas jo neliečia, tai teisinga ir atvirkščiai: geram islamo išpažinimui priklauso užsiėmimas tuo, kas tiesiogiai žmogų liečia.
Jei žmogaus tobulam tikėjimui priklauso atsisakyti to, kas jo neliečia, tai taip pat priklauso užsiimti tuo, kas jį liečia.
Ibn Al-Kajim (tegul Allahas jo pasigaili) sakė: „Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) visą vara (atsargumo) esmę sujungė į vieną frazę: „Žmogaus pamaldumo požymis yra laikytis atokiai nuo to, kas jo neliečia.“ Tai apima atsisakymą visko, kas žmogaus neliečia: žodžių, nuomonių, žvilgsnių, klausymo, rankų veiksmų, ėjimo, apmąstymų ir visų kitų išorinių bei vidinių veiksmų. Tai išsamus "vara" esmės apibrėžimas.“
Ibn Radžab sakė: „Šis hadisas yra vienas svarbiausių principų, sudarančių pagarbos pagrindą (Usul al-adab).“
Hadise skatinama siekti religines žinias, nes jų pagalba žmogus atskiria, kas jį liečia, nuo to, kas jo neliečia.
Gėrio įsakymas, blogo draudimas ir geras patarimas yra privaloma.
Bendroji hadiso reikšmė taip pat apima atsiribojimą nuo visko, ką Allahas uždraudė ir ko Pranašas nekenčia, jei tai žmogaus neliečia. Tai taip pat apima visus pomirtinio gyvenimo reikalus, kurie nėra būtini, pavyzdžiui, ieškoti tikslios informacijos apie Allaho paslėptus dalykus ir kūriniją bei Jo įsakymų detales. Be to, tai apima klausimą ir tyrinėjimą hipotetinių ir išgalvotų dalykų, kurie neįvyko, neįvyks arba nėra manoma, kad įvyks.
التصنيفات
Smerktina moralė