إعدادات العرض
„O dėde, sakyk: La ilaha illallah (nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą), tai žodžai, su kuriais galiu tave apginti prieš Allahą.“
„O dėde, sakyk: La ilaha illallah (nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą), tai žodžai, su kuriais galiu tave apginti prieš Allahą.“
Said Ibn Al-Musajab pranešė, kad jo tėvas pasakė: Kai Abu Talib buvo prie mirties slenksčio, Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) atėjo pas jį ir rado su juo Abu Džahl ir Abdullah Ibn Abi Umajah Ibn Al-Mughyrah. Jis tarė: „O dėde, sakyk: La ilaha illallah (nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą), tai žodžai, su kuriais galiu tave apginti prieš Allahą.“ O Abu Džahl ir Abdullah Ibn Abi Umajah pasakė: „Argi atsisakysi Abdul-Muttalib religijos?“ Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) daug kartų kartojo savo prašymą dėdei, o jie taip pat kartojo jam savo klausimą. Paskutinis dalykas, kurį jiems pasakė Abu Talib, buvo: Aš pasiliksiu Abdul-Muttalib religijoje. Ir jis atsisakė pasakyti La ilaha illallah. Allaho Pasiuntinys tarė: „Prisiekiu Allahu, kad aš ir toliau prašysiu tau Allaho atleidimo, nebent Jis man tai uždraus“. Taigi, Allahas atskleidė: {(Nedera) Pranašui ir tiems, kurie tiki, prašyti Allaho atleidimo politeistams} [Koranas, sūra „Atgaila“ 9:113]. Allahas taip pat atskleidė apie Abu Talib, kreipdamasis į Pasiuntinį: {Iš tiesų, tu (Muchammedai) nevedi tų, kuriuos tu nori, tačiau Allahas veda tuos, kuriuos Jis nori.} [Koranas, sūra „Pasakojimas“ 28:56].
الترجمة
العربية বাংলা Bosanski English Español فارسی Français Bahasa Indonesia Türkçe اردو 中文 हिन्दी Tagalog ئۇيغۇرچە Hausa Kurdî Kiswahili Português සිංහල Русский Svenska ગુજરાતી አማርኛ Yorùbá Tiếng Việt پښتو অসমীয়া دری Кыргызча or नेपाली Malagasy Čeština Oromoo Română Nederlands Soomaali తెలుగు ไทย മലയാളം Српски Українська Kinyarwandaالشرح
Pranašas užėjo pas savo dėdę Abu Talib, kai jį kankino mirties skausmai, ir tarė: "O dėde, pasakyki La ilaha illallah (nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą), tai teiginys, kuriuo galiu paliudyti tavo naudai prieš Allahą.“ Po to Abu Džahl ir Abdullah Ibn Abi Umajah tarė: „O Abu Talib, ar atsisakysi savo tėvo Abdul-Muttalib religijos, [stabų garbinimo]?!“ Jie abu kalbėjosi su juo, kol paskutinis dalykas, kurį jis jiems pasakė buvo, kad jis liks Abdul-Muttalib religijoje, t. y. širk ir stabmeldystės religijoje. Taigi Pranašas tarė: ,,Aš prašysiu Allaho atleidimo tau tol, kol Jis uždraus man tai daryti". Po to Visagalis Allahas atskleidė: {(Nedera) Pranašui ir tiems, kurie tiki, prašyti Allaho atleidimo politeistams} [Koranas, sūra „Atgaila“ 9:113]. O apie Abu Talib buvo atskleista ši eilutė: {Iš tiesų tu (Muchammedai) nevedi tų, kuriuos tu nori, tačiau Allahas veda tuos, kuriuos Jis nori.} [Koranas, sūra „Pasakojimas“ 28:56]. Tai yra, tu negali vesti tiesiu keliu tą, kuris tau patinka; tavo pareiga yra tik perduoti žinią, o Allahas veda tuos, kuriuos nori.فوائد الحديث
Draudžiama prašyti atleidimo politeistams, nepaisant jų giminystės, poelgių ir geranoriškumo.
Protėvių ir senjorų sekimas mele yra iki islamiško laikotarpio (džahilijos) praktika.
Tobula Pranašo užuojauta ir jo noras kviesti ir vadovauti žmonėms.
Hadisas paneigia teiginį, kad Abu Talib priėmė islamą.
Žmogaus gyvenime yra svarbūs paskutiniai poelgiai.
Negalioja kreipimasis į Pranašą ar bet kurį kitą, siekiant gauti naudos ar apsisaugoti nuo žalos.
Kas sako La ilaha illallah, su žiniomis, nuoširdumu ir tikėjimu, priėmė islamą.
Žalingas piktų kompanjonų ir blogų draugų poveikis.
„La ilaha illallah“ reiškia: atsisakyti stabų, pamaldžiųjų bei teisiųjų garbinimo ir garbinti tik Allahą.
Leidžiama aplankyti sergantį politeistą, jei yra vilties, kad jis priims islamą.
Išganymo įdėjimas į širdis yra Allaho rankoje, o Pasiuntinys yra atsakingas tik už nurodymus ir žinios perdavimą.