الشرح

Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) po kiekvienos privalomos maldos* sakydavo: „Lia iliaha illia Allah, uachdahu lia šaryka liah, liahul-mulku ua liahul-chamd ua hua alia kulli šai-in kadyr, allahumma lia mani-a lima atait ua lia mu-tija lima manat ua lia janfa-u dhal-džaddi minkal-džadd.“ Tai reiškia: liudiju ir pripažįstu monoteizmo frazę - nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą. Aš patvirtinu tikrąjį Allaho garbinimą ir atskiriu jį nuo viso kito. Niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Allahą. Pripažįstu, kad tikroji ir visapusiška viešpatystė priklauso Allahui, o visų dangaus ir žemės gyventojų šlovinimas priklauso Visagaliui, nes Jis sugeba viską; ir to, ką Jis iš anksto numatė duoti ar sulaikyti, niekas negali sutrukdyti; ir turtai negali būti naudingi turtingam žmogui; veikiau jam naudingi teisūs darbai.