إعدادات العرض
Tarnas padarė nuodėmę ir pasakė: „Viešpatie, atleisk mano nuodėmę
Tarnas padarė nuodėmę ir pasakė: „Viešpatie, atleisk mano nuodėmę
Pranešta nuo Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas): Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam), atpasakodamas nuo Visagalio Viešpaties, tarė: „Tarnas padarė nuodėmę ir pasakė: „Viešpatie, atleisk mano nuodėmę“, o Visagalis Allahas atsakė: „Mano tarnas padarė nuodėmę ir tada suvokė, kad jis turi Viešpatį, kuris atleidžia bei baudžia už nuodėmes.“ Tada tarnas vėl padarė nuodėmę ir pasakė: „Viešpatie, atleisk mano nuodėmę“, o Visagalis Allahas atsakė: „Mano tarnas padarė nuodėmę ir tada suvokė, kad jis turi Viešpatį, kuris atleidžia bei baudžia už nuodėmes.“ Tada tas tarnas vėl padarė nuodėmę ir pasakė: „Viešpatie, atleisk mano nuodėmę“, o Visagalis Allahas atsakė: „Mano tarnas padarė nuodėmę ir tada suvokė, kad jis turi Viešpatį, kuris atleidžia bei baudžia už nuodėmes. Taigi daryk, ką nori, nes Aš atleidau tau.““
الترجمة
عربي বাংলা Bosanski English Español فارسی Français Bahasa Indonesia Русский Tagalog Türkçe اردو 中文 हिन्दी ئۇيغۇرچە Kurdî Hausa Português മലയാളം తెలుగు Kiswahili မြန်မာ Deutsch 日本語 پښتو Tiếng Việt অসমীয়া Shqip Svenska cs ગુજરાતી አማርኛ Yorùbá Nederlands සිංහල தமிழ் ไทย دری ff hu it kn Кыргызча or ro rw so Српски uz mos नेपाली mg tgالشرح
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) papasakojo nuo Savo Viešpaties, kad jei tarnas padaro nuodėmę ir tada sako „O Allahe, atleisk mano nuodėmę“, Visagalis Allahas sako: „Mano tarnas padarė nuodėmę ir tada suvokė, kad jis turi Viešpatį, kuris atleidžia bei baudžia už nuodėmes. Taigi Aš jam atleidau.“ Tada tas tarnas vėl padarė nuodėmę ir pasakė: „Viešpatie, atleisk mano nuodėmę“, o Visagalis Allahas atsakė: „Mano tarnas padarė nuodėmę ir tada suvokė, kad jis turi Viešpatį, kuris atleidžia bei baudžia už nuodėmes. Taigi Aš atleidau Savo tarnui.““ Tada tas tarnas vėl padarė nuodėmę ir pasakė: „Viešpatie, atleisk mano nuodėmę“, o Visagalis Allahas atsakė: „Mano tarnas padarė nuodėmę ir tada suvokė, kad jis turi Viešpatį, kuris atleidžia bei baudžia už nuodėmes. Taigi Aš atleidau Savo tarnui. Tegul jis daro, ką nori, kol kaskart padaręs nuodėmę, ją palieka, gailisi ir pasiryžta daugiau to nedaryti, bet vis dėlto jo troškimai nugali jį ir jis vėl ir vėl patenka į nuodėmę. Taigi, kol jis taip elgsis, darydamas nuodėmę ir atgailaudamas, Aš jam atleisiu. Iš tiesų, atgaila panaikina tai, kas buvo prieš ją.““فوائد الحديث
Hadisas parodo didžiulį Allaho gailestingumą Savo tarnams ir kad ir kaip dažnai žmogus darytų nuodėmes, jei jis atgailauja ir grįžta pas Allahą, Jis priima jo atgailą.
Tikintysis Allahu tikisi Savo Viešpaties atleidimo ir bijo Jo bausmės, taigi, jis skuba atgailauti ir nepasilieka nuodėmėje.
Galiojančios atgailos sąlygos - nuodėmės atsisakymas, gailėjimasis dėl jos ir pasiryžimas daugiau to nedaryti. Jei atgailaujama dėl neteisėtų veiksmų žmonių atžvilgiu, kalbant apie jų turtą, garbę ar gyvybę, pridedama ketvirtoji sąlyga, tai yra: prašyti nuskriausto asmens atleidimo arba grąžinti jam jo atimtą teisę.
Hadisas pabrėžia Allaho religijos pažinimo svarbą, nes toks žinojimas verčia žmogų suvokti savo religijos dalykus, todėl jis atgailauja kiekvieną kartą, kai padaro nuodėmę, nenusimena ir nepasilieka nuodėmėse.