إعدادات العرض
Allaho teisė į Savo tarnus yra ta, kad Jį garbintų ir nesietų partnerių su Juo. Tarnų teisė į Allahą yra ta, kad Jis nebaustų tų, kurie nesieja partnerių su Juo
Allaho teisė į Savo tarnus yra ta, kad Jį garbintų ir nesietų partnerių su Juo. Tarnų teisė į Allahą yra ta, kad Jis nebaustų tų, kurie nesieja partnerių su Juo
Muaz (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Aš jojau už Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) ant asilo, vardu „Ufair“. Pranašas paklausė: „O Muaz, ar tu žinai, kokia yra Allaho teisė į Savo tarnus ir kokia tarnų teisė į Jį?“ Atsakiau: „Allahas ir Jo Pasiuntinys žino geriausiai.“ Jis pasakė: „Allaho teisė į Savo tarnus yra ta, kad Jį garbintų ir nesietų partnerių su Juo. Tarnų teisė į Allahą yra ta, kad Jis nebaustų tų, kurie nesieja partnerių su Juo.“ Aš paklausiau: „O Allaho Pasiuntiny, ar neturėčiau pranešti žmonėms apie šią gerą žinią?“ Jis atsakė: „Nepranešk jiems, kad jie nepriklausytų tik nuo to.“
الترجمة
العربية English မြန်မာ Svenska Čeština ગુજરાતી አማርኛ Yorùbá Nederlands اردو Español Bahasa Indonesia ئۇيغۇرچە বাংলা Türkçe Bosanski සිංහල हिन्दी Tiếng Việt Kurdî Hausa മലയാളം తెలుగు Kiswahili ไทย پښتو অসমীয়া Shqip دری Ελληνικά Български Fulfulde Italiano ಕನ್ನಡ Кыргызча Malagasy or Română Kinyarwanda Српски тоҷикӣ O‘zbek नेपाली Moore Oromoo Wolof Soomaali Tagalog Français Azərbaycan Українська Português bm தமிழ் ქართული Deutsch mk فارسی Magyar lnالشرح
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pamini Allaho teisę į Savo tarnus ir tarnų teisę į Jį. Taip pat parodo, kad Allaho teisė į Savo tarnus yra ta, kad jie turi garbinti Jį vieną ir nesieti su Juo partnerių, ir kad tarnų teisė yra ta, kad Jis nebaustų tų, kurie tiki Jo vienumu ir nesieja partnerių su Juo. Tada Muaz paklausė: O Allaho Pasiuntiny, ar turėčiau pranešti žmonėms, kad jie džiaugtųsi šiuo nuopelnu? Bet Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) liepė neinformuoti, kad jie nepriklausytų vien nuo šio dalyko.فوائد الحديث
Hadisas parodo Visagalio Allaho teisę, kurią Jis įsakė savo tarnams: kad jie garbintų Jį ir nesietų partnerių su Juo.
Tai parodo ir tarnų teisę, kurią Visagalis Sau paskyrė iš Savo malonės ir dosnumo: įleisti juos į rojų, o ne bausti.
Šis hadisas suteikia puikių naujienų tiems, kurie tiki Allaho vienumu ir nieko su Juo nesieja, kad jų buveinė bus rojus.
Muaz papasakojo šį hadisą prieš mirtį, bijodamas, kad jis gali padaryti nuodėmę, nuslėpdamas žinojimą.
Tai rodo, kad kai kurie hadisai neturėtų būti skelbiami tarp kai kurių žmonių, nes jie gali nesuprasti jų reikšmės. Su sąlyga, kad tie hadisai nesusiję su tam tikrais veiksmais ar šariato bausmėmis.
Musulmonai nusidėjėliai yra pavaldūs Allaho valiai - kai Jis nori, gali juos nubausti ir gali jiems atleisti, bet galiausiai jie atsidurs rojuje.