„Tegul jo nosis trinasi į dulkes, tada tegul jo nosis trinasi į dulkes ir tegul jo nosis trinasi į dulkes.“ Buvo paklausta: „O Allaho Pasiuntiny, kas jis?“ Jis atsakė: „Tas, kurio tėvai, vienas iš jų arba abu, sulaukia senatvės, bet jis nepatenka į rojų.“

„Tegul jo nosis trinasi į dulkes, tada tegul jo nosis trinasi į dulkes ir tegul jo nosis trinasi į dulkes.“ Buvo paklausta: „O Allaho Pasiuntiny, kas jis?“ Jis atsakė: „Tas, kurio tėvai, vienas iš jų arba abu, sulaukia senatvės, bet jis nepatenka į rojų.“

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Tegul jo nosis trinasi į dulkes, tada tegul jo nosis trinasi į dulkes ir tegul jo nosis trinasi į dulkes.“ Buvo paklausta: „O Allaho Pasiuntiny, kas jis?“ Jis atsakė: „Tas, kurio tėvai, vienas iš jų arba abu, sulaukia senatvės, bet jis nepatenka į rojų.“

[Sachych] [Perdavė Muslim]

الشرح

Pranašas išreiškė pažeminimą ir gėdą taip, tarsi žmogaus nosis apibūdinime dėl pažeminimo liečia žemę, ir pakartojo tai tris kartus. Todėl jis buvo paklaustas, apie ką jis kalbėjo. Jis pasakė: Tas, kurio tėvai - vienas iš jų arba abu - sulaukė senatvės, bet jie vistiek nebuvo priežastis jam įeiti į rojų, atsižvelgiant į jo negailestingumą ir nepadorumą elgiantis su jais.

فوائد الحديث

Pareigingumas tėvams, ypač jų senatvėje ir silpnumo laikotarpyje, yra privalomas ir viena iš priežasčių patekti į rojų.

Nepagarba tėvams yra viena didžiausių nuodėmių.

التصنيفات

Pareigingumo savo tėvams nuopelnai